1 stendas. Storių pažintinis takas. Struvės geodezinis lankas

1 stendas. Storių pažintinis takas. Struvės geodezinis lankas

Audio gidas

0:00
0:00

Sveiki atvykę į Storius!

Storių pažintinis takas (ilgis – 1,2 km) skirtas pažinti vaizdingą Anykščių regioninio parko kraštovaizdį, pakilti į aukščiausią regioninio parko kalvą, prisiliesti prie Struvės geodezinio lanko istorijos, matavimų metodų, suvokti mūsų planetos Žemės dydį.

Ant Storių kalno rasite geodezinį punktą. Tai vienas iš 18 Lietuvoje esančių, į Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą įrašyto objekto „Struvės geodezinio lanko“ punktų.

Kviečiame pasitikrinti Lietuvos geografijos žinias, trumpam tapti atstumų ir kampų matavimo specialistais.

Struvės geodezinis lankas

Tai istorinis geodezinis lankas, įrengtas XIX a. Lanko paskirtis – nustatyti Žemės formą ir dydį. Tai 2822 km ilgio trianguliacijos (trikampių) matavimų sistema (grandinė), sudaryta 1816–1852 m. Ji driekiasi palei 26° Rytų ilgumos dienovidinį nuo Hamerfesto (Norvegija) Arkties vandenyno pakrantėje iki Izmajilo (Ukraina) prie Juodosios jūros (tarp 70°40’ ir 45°20’ Šiaurės geografinės platumos lygiagrečių).

Tai didžiausias pasaulyje išmatuotas geodezinis lankas. Jis kerta dešimt valstybių: Norvegiją, Švediją, Suomiją, Rusiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Baltarusiją, Ukrainą ir Moldovą.

XIX a. matavimų ekspedicijos vyko Rusijos imperijoje ir Švedijos karalystėje, glaudžiai bendradarbiaujant gabiausiems vietos mokslininkams. Buvo sukurta pažangi geodezinių ir astronominių matavimų teorija ir metodika, specialiai šiems matavimams išrasti ir pagaminti prietaisai, įrengtos observatorijos.

Įdomu. Lanko matavimai prasidėjo Lietuvoje. Juos 1816–1821 m. inicijavo Rusijos armijos karininkas Karolis Teneris vykdęs trianguliacijos darbus Vilniaus gubernijoje. Matavimai atlikti palei Vilniaus observatorijos 26° dienovidinį. K. Teneriui sujungus savo matavimus su Dorpato (dabar – Tartu) universiteto profesoriaus Fridricho Georgo Vilhelmo fon Struvės trianguliacine grandine, sudaryta pagrindinė grandinės atkarpa. Ji buvo toliau tęsiama į Šiaurę ir į Pietus.

Nuo 1852 m. iki pat XX a. vidurio (kol nebuvo palydovinių matavimų metodų) šio lanko matavimais nustatyti Žemės parametrai (kreivumo spindulys, skersmuo, Žemės dydis) taikyti apskaičiuojant Žemės modelius geodezijoje, kartografijoje, astronomijoje ir navigacijoje.

 

Informacija parengta įgyvendinant projektą Nr. LLI-477 „Tarptautinio turistinio maršruto „Struvės geodezinis lankas“ sukūrimas“. Projektą finansuoja 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos  programa.

Patogumai